pakilnus

pakilnùs, -ì adj. (4) 1. žr. pakilus 1: Jie iš pakilniõs vietos pradėjo mūsiškius suturėti ir kautis A.Baran. Ta graži ... vietelė yra apaugusi ... alksnynais, augančiais ant pakilnesnių vietų ir papelkyse LTI315.

pakilniaĩ adv.: Tę toliau, už Naumiesčio, jau pakilniaũ stovi Šešupės krantai Plv.

2. žr. pakilus 3: Da šiemet buvo rugiai pakil̃nūs Ck.

pakilniaĩ adv., pakil̃niai: Saulė jau pakil̃niai, jau ir einu darban Ml. Da saulė nata pakil̃niai Trgn.

3. žr. pakilus 4: Pakilnì kumelė (stirninė) Šts. O ta kumelikė buvo pakilnèsnė už mūsų Užv. Pakilnèsnė Melanija až Onutę Dglš. 4. žr. pakilus 7.

pakilniaĩ adv.: Tik vienas švogeris pakilniaũ gyvena Brž.

5. Q153, DP458 įžymus, kilnus: Istorininkas Ksenofontas savo parašytoje Kiro biografijoje parodė jį kaipo nepaprastai pakilnų žmogų buvus rš. Pridera mums susipažinti su pakilnesniais to nepaprasto susirinkimo nariais rš.